Kas turi būti nurodoma, kai pasirašomas su darbuotoju susitarimas dėl nuotolinio darbo

1 answer

  1.  
    2
    1
    0

    Susitarimas dėl nuotolinio darbo – tai dokumentas, sudaromas tarp darbdavio ir darbuotojo, kuriame yra aptariamos nuotolinio darbo sąlygos. Tai yra viena iš galimų nuotolinio darbo įforminimo formų. Šiame susitarime yra aptariamos pagrindinės nuotolinio darbo sąlygos.

    Nuotolinio darbo įforminimas

    Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnį nuotolinis darbas gali būti įforminamas dviem būdais:

    1. Sudarant susitarimą dėl nuotolinio darbo;
    2. Darbuotojui pateikus prašymą dirbti nuotoliniu būdu ir darbdaviui šį prašymą patvirtinus;
    3. Darbdaviui pasiūlius darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu ir darbuotojui sutikus.

    Susitarimas dėl nuotolinio darbo yra viena iš pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių nuotolinio darbo įforminimo formų. Tai yra dvišalis susitarimas, t. y. jis turi būti suderinamas ir pasirašomas abiejų susitarimo šalių – ir darbdavio, ir darbuotojo. Rekomenduojama, kad darbdavys turėtų patvirtintą šio susitarimo formą (kaip ir yra daroma su standartine darbo sutarties forma), tačiau, prieš pasirašant susitarimą, suderintų su darbuotoju, ar visos susitarimo sąlygos yra tinkamos bei jas pakoreguotų taip, kad tiktų abiem šalims. Negalima versti darbuotojo sudaryti susitarimo, jeigu jame yra darbuotojui nepriimtinų sąlygų, kadangi taip būtų pažeidžiamas sutarčių laisvės principas.

    Susitarimo dėl nuotolinio darbo turinys

    Susitarimas dėl nuotolinio darbo turi nustatyti visas su nuotoliniu darbu susijusias sąlygas. Susitarime turėtų būti aptarti šie aspektai:

    • Reikalavimai darbo vietai, pavyzdžiui, kokioje aplinkoje turi dirbti darbuotojas (jeigu tokie reikalavimai yra keliami);
    • Kokias darbo priemones darbo atlikimui suteikia darbdavys bei aprūpinimo jomis tvarka;
    • Darbuotojo asmeninės priemonės, kurios bus naudojamos darbo atlikimui bei kompensacijos už naudojamas asmenines darbo priemones tvarka, jeigu kompensacija yra taikoma;
    • Darbuotojo pareigos dirbant nuotoliniu būdu;
    • Darbovietės padalinys / skyrius / atsakingas asmuo, kuriam turi būti atsiskaitoma už atliktą darbą;
    • Darbo laiko apskaitos taisyklės (darbo laiko pradžia, pabaiga, pertraukos laikas);
    • Kontaktinė informacija, kaip darbo metu susisiekti su darbuotoju;
    • Konfidencialios informacijos apsauga;
    • Asmens duomenų apsaugos reikalavimai;
    • Kiti aspektai, svarbūs šalims dirbant nuotoliniu būdu.

    Visų šių aspektų susitarime dėl nuotolinio darbo nereikėtų aptarti tuo atveju, jeigu organizacijoje būtų galiojantis nuotolinio darbo tvarkos aprašas ar kitas dokumentas, reguliuojantis darbą nuotoliniu būdu. Tokiu atveju susitarimas dėl nuotolinio darbo tik turėtų pateikti nuorodą į atitinkantį reguliuojantį dokumentą.

    Reikalavimai asmens duomenų apsaugai

    • Net ir pradėjus darbą nuotoliniu būdu, įmonė, kuri valdo ar tvarko asmens duomenis, ir toliau turi įgyvendinti asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu yra svarbu, kad jis šiuos reikalavimus žinotų ir galėtų juos įgyvendinti, o darbdavys iš savo pusės imtųsi veiksmų, kad asmens duomenų apsaugos reikalavimai būtų užtikrinami ir darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu. Darbdavys turi pakoreguoti ir pritaikyti nuotoliniam darbui įmonėje galiojančią informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarką ar kitą dokumentą, kuriame aptarta naudojimosi kompiuteriais, telefonais, specialiomis sistemomis ir kitomis informacinėmis technologijomis tvarka. Jei toks atskiras dokumentas įmonėje nėra patvirtintas arba nėra papildomi galiojantys dokumentai, šią tvarką reikėtų nustatyti susitarime, pavyzdžiui, nustatyti reikalavimus, taikomus operacinei sistemai arba antivirusinėms programoms;
    • Darbdavys turi apriboti prieigas prie duomenų bazių ar sistemų, prie kurių prieiga darbuotojams nėra būtina darbo funkcijų atlikimui;
    • Susitarime dėl nuotolinio darbo turėtų būti nustatyta kam ir kokia tvarka darbuotojai gali atskleisti jiems žinomus kitų asmenų asmens duomenis.

    Praktikoje yra daug pavyzdžių, kai, dėl netinkamai tvarkomų darbuotojų prieigų prie duomenų bazių ar sistemų. organizacijoms skiriamos reikšmingos baudos. Pavyzdžiui, Sveikatos priežiūros sektorius: atliktas tyrimas parodė silpnąsias prieigos prie pacientų asmens duomenų valdymo vietasSveikatos priežiūros sektorius: skirta bauda ligoninei dėl netinkamai saugomų asmens duomenų.

      CommentAdd your comment...