Šių metų gegužės pradžioje Europos duomenų apsaugos valdyba (EDAV) atnaujino 29 straipsnio darbo grupės gaires ir patvirtino naują jų redakciją 05/2020 „Dėl sutikimo pagal Reglamentą 2016/679“ (gairės). Gairėse detalizuojama, kokias sąlygas turi atitikti sutikimas, vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 4 str. 11 p. ir 7 str., kai asmens duomenys yra tvarkomi remiantis duomenų subjekto sutikimu, kaip teisėtu duomenų tvarkymo pagrindu (BDAR 6 str. 1 d. a punktas).

Sutikimas dėl slapukų

EDAV gairės išskiria keletą svarbių aspektų dėl slapukų naudojimui formuluojamų sutikimų:
•    laisva valia. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) komentuodama gaires atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti, kad duomenų subjekto sutikimas dėl slapukų naudojimo būtų duotas laisva valia, toks sutikimas neturi būti sąlyga prieigai prie paslaugų, funkcijų ar siekiant įgyti prieigą prie informacijos, kuri yra jau pateikta naudotojo galiniame įrenginyje, vadinamojoje „slapukų sienoje“ (angl. cookie wall);
•   „ ...arba naršykite toliau“. Gairėse dar kartą akcentuojama, jog sutikimas turi būti duotas aktyviais duomenų subjekto veiksmais. Tokie veiksmai kaip tolesnis naršymas ar kiti panašūs naudotojo veiksmai interneto svetainėje neatitinka duomenų subjekto sutikimui keliamų reikalavimų, vadovaujantis BDAR.

Sutikimas darbo teisiniuose santykiuose

Ne kartą ir ankstesnėse gairėse buvo pažymėta, kad dėl darbo teisinių santykių šalių subordinacijos  nėra tikėtina, kad darbuotojas galėtų neduoti savo darbdaviui sutikimo, kad būtų tvarkomi jo duomenys, be baimės ar realios rizikos patirti neigiamą poveikį dėl savo nesutikimo, pavyzdžiui, kad darbo vietoje būtų pradėtos naudoti stebėsenos (pvz., stebėjimo vaizdo kameromis) sistemos ar kad būtų užpildytos vertinimo formos, nejusdamas jokio spaudimo su tuo sutikti. Dėl šių priežasčių darbo santykiuose remtis sutikimu tvarkant darbuotojų asmens duomenis yra problematiška, nes nėra tikėtina, kad jis duotas laisva valia.

Kita vertus yra keletas atvejų, kai ir darbo santykiuose sutikimas yra galimas, pavyzdžiui, dėl darbuotojo gimimo dienos skelbiamo organizacijos darbuotojų gimimo dienos sveikinimų lentoje ar organizacijos naujienlaiškyje arba dėl darbuotojo darbo vietos matymosi antrame plane, organizacijos patalpose filmuojant žinių reportažą. Kitaip tariant sutikimas darbo santykiuose gali būti pagrindas tvarkyti asmens duomenis tik tada, kai dėl savo sprendimo darbuotojas nepatirtų visiškai jokių neigiamų pasekmių nepriklausomai nuo to, ar sutikimą duotų, ar ne.

Duomenų valdytojo pareiga įrodyti, kad duomenų subjektas davė sutikimą

Vadovaujantis BDAR 7 str. 1 d. duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, kad duomenų subjektas davė sutikimą. EDAV gairėse atkreipiamas dėmesys, kad duomenų valdytojai gali patys pasirinkti kokiu būdu įgyvendins šį reikalavimą, tačiau jam įgyvendinti neturėtų tvarkyti daugiau duomenų nei būtina. EDAV nuomone, duomenų valdytojai galėtų saugoti įrašus, įrodančius, kad duomenų subjektas davė sutikimą, kad jie galėtų parodyti:

  • kaip sutikimas buvo gautas;
  • kada sutikimas buvo gautas;
  • informaciją, pateiktą duomenų subjektui, sutikimo gavimo metu;

Taip pat duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, kad duomenų subjektas buvo informuotas ir kad duomenų valdytojo sutikimo gavimo eiga atitinka visus sutikimo galiojimo kriterijus (t.y., kad sutikimas duotas laisva valia, konkretus ir nedviprasmiškas, vienareikšmiais veiksmais išreikštas).

Link to this page