Created by Unknown User (k.marcinonyte@juridicon.lt), last modified by CPO on Sep 07, 2020
Šių metų liepos 31 d. buvo priimtas ir paskelbtas Europos Sąjungos teisės aktų rinkinys, kuris kitaip dar vadinamas mobilumo paketu. Šiuo teisės aktų rinkiniu buvo priimti 3 nauji Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai bei viena Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Šie teisės aktai buvo skirti pakoreguoti darbo ir pačios veiklos organizavimą transporto sektoriuje, todėl Įmonės teisininkas Allaw supažindina, kokius pokyčius turės įgyvendinti transporto sektoriuje veikiančios įmonės, kadangi dalis pakeitimų galioja jau dabar.
2020 m. liepos 15 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (toliau šioje dalyje - Reglamentas), įtvirtintos šios nuostatos:
1) Nustatoma pareiga darbdaviui apmokėti už būstą, kuriame apsistoja darbuotojas normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiui arba bet kokiam ilgiau kaip 45 valandas trunkančiam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuris naudojamas kaip kompensacija. Reglamente yra nustatyta, kad normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau kaip 45 val. trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Anksčiau šis laikotarpis su darbuotojo sutikimo galėjo būti praleidžiamas ir transporto priemonės kabinoje, kaip tai numatyta Reglamente 561/2006.
2) Nurodytas reglamentavimas nustato, kaip turi būti naudojamasi pertraukomis, dirbant su porininku. Tokiais atvejais, kai vairuotojas dirba su porininku, jis 45 minučių trukmės pertrauką gali padaryti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas. Tačiau tam reikia atitikti sąlygą, kad besiilsintis vairuotojas negali padėti vairuotojui, kuris tuo metu vairuoja. Anksčiau Reglamente 561/2006 nebuvo nustatyta, kokia yra tvarka, suteikiant pertraukas, kai yra dirbama su porininkais, todėl ši nuostata įveda aiškumo.
3) Keičiasi poilsio laiko skaičiavimas, kai transporto priemonė yra lydima keltu arba traukiniu. Pagal Reglamente 561/2006 galiojusį teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai darbuotojas transporto priemonę lydi keltu arba traukiniu gabenamą transporto priemonę, jeigu darbuotojas turi galimybę kelte arba traukinyje ilsėtis gulte arba miegamojoje vietoje, jis gali naudotis kasdieniu poilsio laiku, jeigu šis laikotarpis yra nepertraukiamas kita veikla, neviršijančia vienos valandos, ne daugiau kaip du kartus. Šiame Reglamente yra nustatyta, kad nukrypstant nuo bendrųjų poilsio laiko reikalavimų, transporto priemonės lydėjimas keltu arba traukiniu gali būti užskaitomas kaip kasdienis arba sutrumpintas kassavaitinis poilsio laikas tik tuo atveju, jei atitinka visas šias sąlygas:
numatyta reiso trukmė yra 8 ir daugiau valandų;
vairuotojas turi galimybę naudotis miegamąja kajute kelte arba kupė traukinyje;
poilsio laikas yra pertraukimas ne daugiau kaip du kartus kita veikla, kurios bendra trukmė neturi viršyti vienos valandos.
4) Galės būti lanksčiau organizuojamas darbo ir poilsio laikas. Nepasikeitė Reglamente 561/2006 nustatytas bendrasis reikalavimas per dvi savaites vairuotojui pasinaudoti bent:
dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais; arba
vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuris trunka bent 24 valandas.
Tačiau nepaisant bendrojo reikalavimo nepasikeitimo, yra nustatyta, kad darbo ir poilsio laikas galės būti organizuojamas lankstesnėmis sąlygomis. Vairuotojas galės pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje tuo atveju, jei vairuotojas per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai. Laikoma, kad vairuotojas vykdo tarptautinį vežimą, jei vairuotojas du iš eilės sutrumpintus kassavaitinio poilsio laikotarpius pradeda už darbdavio įsisteigimo valstybės narės ir už vairuotojų gyvenamosios vietos valstybės ribų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, kai darbuotojas naudoja sutrumpintą kassavaitinį poilsio laiką, už nepanaudotą poilsio laiką jam turi būti kompensuojama lygiaverčiu poilsio laiku, kuriuo reikės pasinaudoti ne vėliau kaip po trijų savaičių, skaičiuojant laiką nuo savaitės, kurią panaudojamas sutrumpintas kassavaitinis poilsio laikas, pabaigos.
5) Bus privalu sudaryti galimybes darbuotojui grįžti namo bent kartą per keturių savaičių laikotarpį. Įmonė privalės darbą organizuoti taip, kad bent kartą per keturių savaičių laikotarpį darbuotojas galėtų pasinaudoti normaliu kassavaitiniu poilsio laiku arba poilsio laiku, kuris yra ne trumpesnis kaip 45 valandos, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija, grįžęs į:
darbdavio veiklos centrą, kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis, valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys; arba
sugrįžti į savo gyvenamąją vietą.
Tuo atveju, jeigu darbuotojas pasinaudos dviem iš eilės sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikais, vairuotojo darbas turi būti organizuojamas taip, kad kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija.
6) Išimtiniais atvejais leidžiama vairuoti ilgesnį laiko tarpą. Vairuoti ilgiau galima, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus, šiais atvejais:
siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą;
kad vairuotojas pasiektų darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu, tačiau viršyti kasdienę ir kassavaitinę vairavimo trukmę galima ne daugiau kaip 1 valanda;
kad vairuotojas pasiektų darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu, tačiau viršyti kasdienę ir kassavaitinę vairavimo trukmę galima ne daugiau kaip 2 valandomis, o prieš papildomą vairavimo laiką (šias 2 valandas), privalo būti padaryta nepertraukiama 30 minučių pertrauka.
7) Tachografai automatiškai turės registruoti transporto priemonės poziciją šiuose taškuose:
kasdienio darbo laiko pradžios vietoje,
kiekvieną kartą, kai transporto priemonė kerta valstybės narės sieną;
kiekvieną kartą, kai transporto priemonė pakraunama ar iškraunama;
kas tris bendros vairavimo trukmės valandas;
kasdienio darbo laiko pabaigos vietoje.
Pagal Reglamente 165/2014 galiojusį teisinį reguliavimą, transporto priemonės pozicija neturėjo būti registruojama kertant valstybės narės sieną bei pakraunant ar iškraunant transporto priemonę.
Kad kontrolės institucijoms būtų lengviau patikrinti, kaip laikomasi reikalavimų, išmanusis tachografas taip pat registruoja, ar transporto priemonė naudota kroviniams ar keleiviams vežti.
Šie 1-7 punktuose nurodyti pokyčiai įsigaliojo ir turi būti taikomi nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.
8) Kontrolės metu reikės pateikti vairuotojo darbo grafiką, sudarytą ilgesniam laikotarpiui. Iki šiol pagal Reglamentą 561/2006 buvo tikrinimas darbo grafikas, kuriame turėjo būti nurodoma ši informacija: vairuotojo pavardė, jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimo, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis, kuris turėjo apimti tikrinimo dieną ir prieš tai ėjusias 28 dienas. Pagal naujai priimtą Reglamentą, darbo grafike turės būti pateikiama ta pati informacija, tačiau patikrinimo metu reikės pateikti darbuotojo darbo grafiką, kuri apims tikrinimo dieną ir prieš tai ėjusias 56 dienas.
9) Vairuotojas turės būti pasirengęs pateikti ilgesnio laikotarpio įrašus. Reglamentas 165/2014 reikalavo, kad, jeigu transporto priemonėje yra įrengtas analoginis tachografas, vairuotojas būtų pasirengęs pateikti einamosios dienos registracijos lapus ir praėjusias 28 dienas naudotus registracijos lapus, tačiau naujai priimtame Reglamente yra reikalaujama, kad būtų pateikiami einamosios dienos registracijos lapai bei praėjusias 56 dienas naudoti registracijos lapai. Taip pat vietoje 28 dienų turės būti pateikiami einamąją dieną ir ankstesnes 56 dienas ranka daryti įrašai ir spaudiniai.
Tai atvejais, kai transporto priemonėje yra įrengtas skaitmeninis tachografas, vairuotojas turės būti pasirengęs pateikti einamąją dieną ir ankstesnes 56 dienas ranka darytus įrašus ir spaudinius, vietoje anksčiau galiojusių 28 dienų.
8 ir 9 punktuose nurodyti reikalavimai įsigalios nuo 2024 m. gruodžio 31 d.
10) Reglamentas 561/2006, kuriame yra nustatytos vairavimo trukmių, poilsio ir pertraukų taisyklės, bus taikomas plačiau. Reglamentas 561/2006 be šiuo metu nurodytų subjektų, kuriems jis yra taikomas, bus taikomas ir vykdant tarptautines vežimo operacijas arba kabotažo operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,5 tonos.
10 punkte nurodytas pakeitimas įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Reglamente 2020/1055 įtvirtinti pokyčiai
2020 m. liepos 15 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1055 (toliau šioje dalyje - Reglamentas), kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje, įtvirtinami šie pakeitimai:
1) Padaugės reikalavimų įmonėms, norinčioms verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. Tam, kad įmonė galėtų verstis profesine vežimo keliu transportu veikla, kaip ir seniau buvo numatyta Reglamente 1071/2009, ji turi turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje, būti nepriekaištingos reputacijos, būti tinkamos finansinės būklės ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją. Pakeitimai pasireiškia nustatant, kaip valstybė turi įgyvendinti reikalavimą turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje. Tam, kad būtų atitinkamas šis reikalavimas, įmonė turi įgyvendinti visus šiuos reikalavimus:
turėti patalpas, kuriose ji turi prieigą prie svarbiausių įmonės dokumentų originalų elektronine ar bet kuria kita forma, visų pirma prie savo vežimo sutarčių, su įmonės turimomis transporto priemonėmis susijusių dokumentų, apskaitos dokumentų, personalo valdymo dokumentų, darbo sutarčių, socialinio draudimo dokumentų, dokumentų, kuriuose pateikiami duomenys apie vairuotojų paskirstymą ir komandiravimą, dokumentų, kuriuose pateikiami duomenys apie kabotažą, vairavimo ir poilsio laiką, ir kitų dokumentų, su kuriais kompetentinga institucija turi turėti galimybę susipažinti, kad galėtų patikrinti, ar įmonė laikosi šiame reglamente nustatytų sąlygų;
organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, kurios naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo išvažiavimo iš jos;
būti užregistruota tos valstybės narės komercinių bendrovių registre arba panašiame registre, kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę;
būti apmokestinama pajamų mokesčiu, ir, kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, turėti galiojantį pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodą;
būti gavusi leidimą, turėti jai priklausančią vieną ar daugiau transporto priemonių, registruotų ar pradėtų naudoti ir leidžiamų naudoti pagal tos valstybės narės teisės aktus, neatsižvelgiant į tai, ar tos transporto priemonės visiškai priklauso pagal nuosavybės teisę arba yra turimos, pavyzdžiui, pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį;
faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti savo administracinę ir komercinę veiklą su tinkama įranga ir priemonėmis, toje valstybėje narėje esančiose patalpose ir faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti vežimo operacijas naudojant sekančiame punkte nurodytas transporto priemones pasitelkiant toje valstybėje narėje esančią tinkamą techninę įrangą;
nuolat turėti tam tikrą transporto priemonių skaičių ir vairuotojų, paprastai esančių toje valstybėje narėje esančiame veiklos centre, skaičių, kurie abiem atvejais būtų proporcingi įmonės vykdomų vežimo operacijų mastui.
2) Nustatytas ribojimas atlikti kabotažo operacijas. Vairuotojams negalima atlikti kabotažo operacijų su ta pačia transporto priemone ar transporto priemonių junginio atveju - tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje keturias dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos. Taigi kabotažas bus galimas tik tarp kabotažo operacijų padarius bent 4 dienų pertraukas.
Šie pokyčiai įsigalios 2022 m. vasario 21 d.
Direktyvoje 2020/1057 įtvirtinti pokyčiai
2020 m. liepos 15 d. priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2020/1057 kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (toliau šioje dalyje - Direktyva) įtvirtinamos šios nuostatos:
1) Darbuotojas nelaikomaskomandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais, jeigu valstybės siena yra kertama tranzito tikslu arba vykdomos kombinuotojo vežimo operacijos, pradinę ar galutinę kelio atkarpą. Tokia Direktyvos nuostata padaro išimtį iš komandiruoto darbuotojo sąvokos, numatytos Direktyvoje 96/71/EB. Komandiruojamu darbuotoju būtų laikoma tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas, kirtęs valstybės sieną, pakrauna arba iškrauna krovinius ir/arba išlaipina arba įlaipina keleivius.
2) Darbuotojas nelaikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais, kai yra vykdomos kombinuotojo vežimo operacijos, pradinę ar galutinę kelio atkarpą
3)Darbuotojas, vykdantis dvišales vežimo operacijas prekių atžvilgiu, taip pat vykdantis dvišales keleivių vežimo operacijas, nebus laikomas komandiruotu darbuotoju Direktyvos 96/71/EB tikslais.
4) Patikslinta, kad darbuotojas, vykdantis kabotažo operacijas, yra laikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais.
Šios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 2 d.
Priimto mobilumo paketo įtaka transporto sektoriui
Šių metų liepos 31 d. buvo priimtas ir paskelbtas Europos Sąjungos teisės aktų rinkinys, kuris kitaip dar vadinamas mobilumo paketu. Šiuo teisės aktų rinkiniu buvo priimti 3 nauji Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai bei viena Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Šie teisės aktai buvo skirti pakoreguoti darbo ir pačios veiklos organizavimą transporto sektoriuje, todėl Įmonės teisininkas Allaw supažindina, kokius pokyčius turės įgyvendinti transporto sektoriuje veikiančios įmonės, kadangi dalis pakeitimų galioja jau dabar.
Pasitikrinkite Allaw Teisinio reguliavimo stebėjimo priemonės "švieslentėje", kuriuos Jūsų įmonės vidaus dokumentus, įsigaliojus šiems pakeitimams, būtina atnaujinti! Jeigu turite klausimų, registruokite įmonės teisininkui Allaw užklausą čia.
Reglamente 2020/1054 įtvirtinti pokyčiai
2020 m. liepos 15 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (toliau šioje dalyje - Reglamentas), įtvirtintos šios nuostatos:
1) Nustatoma pareiga darbdaviui apmokėti už būstą, kuriame apsistoja darbuotojas normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiui arba bet kokiam ilgiau kaip 45 valandas trunkančiam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuris naudojamas kaip kompensacija. Reglamente yra nustatyta, kad normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau kaip 45 val. trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Anksčiau šis laikotarpis su darbuotojo sutikimo galėjo būti praleidžiamas ir transporto priemonės kabinoje, kaip tai numatyta Reglamente 561/2006.
4) Galės būti lanksčiau organizuojamas darbo ir poilsio laikas. Nepasikeitė Reglamente 561/2006 nustatytas bendrasis reikalavimas per dvi savaites vairuotojui pasinaudoti bent:
Tačiau nepaisant bendrojo reikalavimo nepasikeitimo, yra nustatyta, kad darbo ir poilsio laikas galės būti organizuojamas lankstesnėmis sąlygomis. Vairuotojas galės pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje tuo atveju, jei vairuotojas per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai. Laikoma, kad vairuotojas vykdo tarptautinį vežimą, jei vairuotojas du iš eilės sutrumpintus kassavaitinio poilsio laikotarpius pradeda už darbdavio įsisteigimo valstybės narės ir už vairuotojų gyvenamosios vietos valstybės ribų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, kai darbuotojas naudoja sutrumpintą kassavaitinį poilsio laiką, už nepanaudotą poilsio laiką jam turi būti kompensuojama lygiaverčiu poilsio laiku, kuriuo reikės pasinaudoti ne vėliau kaip po trijų savaičių, skaičiuojant laiką nuo savaitės, kurią panaudojamas sutrumpintas kassavaitinis poilsio laikas, pabaigos.
5) Bus privalu sudaryti galimybes darbuotojui grįžti namo bent kartą per keturių savaičių laikotarpį. Įmonė privalės darbą organizuoti taip, kad bent kartą per keturių savaičių laikotarpį darbuotojas galėtų pasinaudoti normaliu kassavaitiniu poilsio laiku arba poilsio laiku, kuris yra ne trumpesnis kaip 45 valandos, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija, grįžęs į:
Tuo atveju, jeigu darbuotojas pasinaudos dviem iš eilės sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikais, vairuotojo darbas turi būti organizuojamas taip, kad kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant
ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija.
6) Išimtiniais atvejais leidžiama vairuoti ilgesnį laiko tarpą. Vairuoti ilgiau galima, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus, šiais atvejais:
7) Tachografai automatiškai turės registruoti transporto priemonės poziciją šiuose taškuose:
Pagal Reglamente 165/2014 galiojusį teisinį reguliavimą, transporto priemonės pozicija neturėjo būti registruojama kertant valstybės narės sieną bei pakraunant ar iškraunant transporto priemonę.
Kad kontrolės institucijoms būtų lengviau patikrinti, kaip laikomasi reikalavimų, išmanusis tachografas taip pat registruoja, ar transporto priemonė naudota kroviniams ar keleiviams vežti.
Šie 1-7 punktuose nurodyti pokyčiai įsigaliojo ir turi būti taikomi nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.
8) Kontrolės metu reikės pateikti vairuotojo darbo grafiką, sudarytą ilgesniam laikotarpiui. Iki šiol pagal Reglamentą 561/2006 buvo tikrinimas darbo grafikas, kuriame turėjo būti nurodoma ši informacija: vairuotojo pavardė, jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimo, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis, kuris turėjo apimti tikrinimo dieną ir prieš tai ėjusias 28 dienas. Pagal naujai priimtą Reglamentą, darbo grafike turės būti pateikiama ta pati informacija, tačiau patikrinimo metu reikės pateikti darbuotojo darbo grafiką, kuri apims tikrinimo dieną ir prieš tai ėjusias 56 dienas.
9) Vairuotojas turės būti pasirengęs pateikti ilgesnio laikotarpio įrašus. Reglamentas 165/2014 reikalavo, kad, jeigu transporto priemonėje yra įrengtas analoginis tachografas, vairuotojas būtų pasirengęs pateikti einamosios dienos registracijos lapus ir praėjusias 28 dienas naudotus registracijos lapus, tačiau naujai priimtame Reglamente yra reikalaujama, kad būtų pateikiami einamosios dienos registracijos lapai bei praėjusias 56 dienas naudoti registracijos lapai. Taip pat vietoje 28 dienų turės būti pateikiami einamąją dieną ir ankstesnes 56 dienas ranka daryti įrašai ir spaudiniai.
Tai atvejais, kai transporto priemonėje yra įrengtas skaitmeninis tachografas, vairuotojas turės būti pasirengęs pateikti einamąją dieną ir ankstesnes 56 dienas ranka darytus įrašus ir spaudinius, vietoje anksčiau galiojusių 28 dienų.
8 ir 9 punktuose nurodyti reikalavimai įsigalios nuo 2024 m. gruodžio 31 d.
10) Reglamentas 561/2006, kuriame yra nustatytos vairavimo trukmių, poilsio ir pertraukų taisyklės, bus taikomas plačiau. Reglamentas 561/2006 be šiuo metu nurodytų subjektų, kuriems jis yra taikomas, bus taikomas ir vykdant tarptautines vežimo operacijas arba kabotažo operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,5 tonos.
10 punkte nurodytas pakeitimas įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Reglamente 2020/1055 įtvirtinti pokyčiai
2020 m. liepos 15 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1055 (toliau šioje dalyje - Reglamentas), kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje, įtvirtinami šie pakeitimai:
1) Padaugės reikalavimų įmonėms, norinčioms verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. Tam, kad įmonė galėtų verstis profesine vežimo keliu transportu veikla, kaip ir seniau buvo numatyta Reglamente 1071/2009, ji turi turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje, būti nepriekaištingos reputacijos, būti tinkamos finansinės būklės ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją. Pakeitimai pasireiškia nustatant, kaip valstybė turi įgyvendinti reikalavimą turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje. Tam, kad būtų atitinkamas šis reikalavimas, įmonė turi įgyvendinti visus šiuos reikalavimus:
2) Nustatytas ribojimas atlikti kabotažo operacijas. Vairuotojams negalima atlikti kabotažo operacijų su ta pačia transporto priemone ar transporto priemonių junginio atveju - tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje keturias dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos. Taigi kabotažas bus galimas tik tarp kabotažo operacijų padarius bent 4 dienų pertraukas.
Šie pokyčiai įsigalios 2022 m. vasario 21 d.
Direktyvoje 2020/1057 įtvirtinti pokyčiai
2020 m. liepos 15 d. priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2020/1057 kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (toliau šioje dalyje - Direktyva) įtvirtinamos šios nuostatos:
1) Darbuotojas nelaikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais, jeigu valstybės siena yra kertama tranzito tikslu arba vykdomos kombinuotojo vežimo operacijos, pradinę ar galutinę kelio atkarpą. Tokia Direktyvos nuostata padaro išimtį iš komandiruoto darbuotojo sąvokos, numatytos Direktyvoje 96/71/EB. Komandiruojamu darbuotoju būtų laikoma tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas, kirtęs valstybės sieną, pakrauna arba iškrauna krovinius ir/arba išlaipina arba įlaipina keleivius.
2) Darbuotojas nelaikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais, kai yra vykdomos kombinuotojo vežimo operacijos, pradinę ar galutinę kelio atkarpą
3) Darbuotojas, vykdantis dvišales vežimo operacijas prekių atžvilgiu, taip pat vykdantis dvišales keleivių vežimo operacijas, nebus laikomas komandiruotu darbuotoju Direktyvos 96/71/EB tikslais.
4) Patikslinta, kad darbuotojas, vykdantis kabotažo operacijas, yra laikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais.
Šios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 2 d.
Nuorodos