Prieš 3 metus atsirado pareiga darbovietėse rinkti darbo tarybas. Valstybinė darbo inspekcija (toliau - VDI) primena, kad darbo tarybos kadencija trunka 3 metus, todėl išrinktųjų darbo tarybų kadencijos jau eina į pabaigą. Įmonės teisininkas Allaw supažindina, kaip turi būti įgyvendinami darbo tarybų rinkimai, kadangi, to teisingai nepadarius, darbdaviams gali grėsti administracinė atsakomybė.

Kokiais atvejais darbovietėje privalo veikti darbo taryba?

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169 straipsnį darbo taryba privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 darbuotojų ir daugiau.

Vienintelė išimtis, kai tokį darbuotojų skaičių turintiems darbdaviams yra leidžiama nesudaryti darbo tarybų yra tada, kai yra atitinkamos abi šios sąlygos:

  • darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga,
  • šios profesinės sąjungos nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų

Kiek narių turi būti darbo taryboje?



Darbuotojų skaičius įmonėjeDarbo tarybos narių skaičius
Iki 1003
Nuo 101 iki 3005
Nuo 301 iki 5007
Nuo 501 iki 7009
701 ir daugiau11



Kas gali dalyvauti darbo tarybos rinkimuose?

Kandidatuoti tapti darbo tarybos nariais gali visi darbuotojai, atitinkantys šias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnyje nustatytas sąlygas:

  1. Darbuotojas yra sulaukęs 18 metų amžiaus;
  2. Darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius

Balsuoti darbo tarybos rinkimuose gali visi darbuotojai, kurie darbovietėje nepertraukiamai dirba bent 3 mėnesių laikotarpį.

Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais bei balsuoti darbo tarybos rinkimuose. Taip pat kandidatuoti negali rinkimų komisijos nariai.

Žingsniai, kuriuos reikia atlikti, organizuojant darbo tarybos rinkimus

  1. Šiuo metu veikianti darbo taryba, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kadencijos pabaigos turi pasiūlyti darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalis);
  2. Ne vėliau kaip per 2 savaites nuo darbo tarybos kreipimosi, darbdavys privalo sudaryti rinkimų komisiją (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 171 straipsnio 2 dalis);
  3. Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos ji turi susirinkti į posėdį  ir atlieka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 171 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus;
  4. Ne vėliau kaip likus 14 dienų iki darbo tarybos rinkimų turi būti sudarytas kandidatų galutinis sąrašas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 171 straipsnio 5 dalis);
  5. Darbo tarybos rinkimai įmonėje turi vykti darbo metu, darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką jiems turi būti mokamas vidutinis jų darbo užmokestis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 171 straipsnio 6 dalis);
  6. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų;
  7. Pasibaigus rinkimams nustatytam laikui rinkimų komisija suskaičiuoja balsus, surašo darbo tarybos rinkimų protokolą, kurį pasirašo, ir ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rezultatų nustatymo, rezultatus paskelbia viešai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 171 straipsnio 8-9 dalys).

Veiksmai, kuriuos darbo tarybos rinkimų metu, turi atlikti darbdavys

Kai įmonėje jau yra veikianti darbo taryba, kurios kadencija eina į pabaigą, darbo taryba, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kadencijos pabaigos, turi pasiūlyti darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją. Gavęs tokį pasiūlymą, darbdavys privalo sudaryti rinkimų komisiją ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tokio kreipimosi. 

Darbuotojai, kurie yra paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo. Rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į posėdį.

Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, rinkimų komisijos nariams mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose darbo metu ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį. Taip pat darbo tarybos rinkimai turi vykti darbdavio patalpose, todėl darbdavys tam turi sudaryti sąlygas. Taip pat darbdavys privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje, t. y. dirba šiam darbdaviui, tačiau darbo funkcijas vykdo kitoje vietoje. 

Darbdavys turi suteikti darbo tarybos rinkimams reikalingą materialinį techninį aprūpinimą.

Jeigu darbdavys ar darbdavio atstovas (arba darbuotojas) mano, kad rinkimų metu buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta rinkimų procedūra, jis per 5 dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją ir prašyti ištaisyti šiuos pažeidimus. Taip pat šis rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 5 dienas nuo viešo ji paskelbimo. 

Atsakomybė už darbo tarybos rinkimų neorganizavimą arba netinkamą organizavimą

Tais atvejais, kai darbdavys neorganizuoja darbo tarybos rinkimų arba juos organizuoja nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų reikalavimų, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už darbo teisės normų pažeidimus yra taikoma administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui yra skiriama bauda, kurios dydis yra nuo 240 iki 880 eurų. 

Nuorodos