Tinkamas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas padės išvengti ginčų bei neigiamų finansinių pasekmių įmonei.


Šių ginčų galite išvengti, užsisakę Įmonės teisininko Allaw paslaugą ir išklausę nuotolinius mokymus Darbo kodekso tema. Rašykite mums, kad gautumėte prisijungimo nuorodą.

Kilus nesutarimams darbo teisės srityje, jei jų nepavyksta išspręsti taikiai derybų metu, ginčo sprendimas yra perkeliamas į darbo ginčų komisiją. Valstybinė darbo inspekcija (toliu - VDI) pateikė pranešimą, kuriame nurodoma, dažniausiai kylančios ginčų priežastys. Įmonės teisininkas Allaw supažindina, kokio tipo ginčai dažniausiai patenka į darbo ginčų komisijas, kad darbdaviai galėtų imtis veiksmų, siekdami šių ginčų išvengti.

Populiariausios ginčų priežastys

Pasak VDI, dažniausios kreipimosi į darbo ginčų komisiją priežastys buvo šios:

  • dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu;
  • neturtinės žalos atlyginimas;
  • reikalavimai, susiję su darbo užmokesčiu.

Darbuotojų naudai per 3 pirmuosius 2020 m. ketvirčius buvo nuspręsta išieškoti net 7,7 milijono eurų. 

Teisingas darbo užmokesčio mokėjimas

Kreipimaisi į darbo ginčų komisiją dėl reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu, yra dažniausiai pasitaikanti darbo ginčų priežastis šiais metais. Reikalavimai, susiję su darbo užmokesčiu, sudarė net 74 procentus visų darbo ginčų, kurie buvo nagrinėjami per per pirmus tris 2020 m. ketvirčius.

Siekiant išvengti darbo ginčų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, yra svarbu žinoti, kaip turi būti mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokesčio mokėjimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139-150 straipsniuose.


Kaip užtikrinti, kad darbo užmokestis būtų mokamas teisingai ir nekiltų darbo ginčų?

  • Darbo sutartyje nustatyti darbo užmokestį, kuris nėra mažesnis negu minimali mėnesinė alga. Jei dirbama kvalifikuotą darbą - didesnis nei minimali mėnesinė alga;
  • Jeigu įmonėje yra patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, darbo užmokestis turi būti mokamas pagal joje nustatytą tvarką;
  • Jeigu įmonėje yra sudaryta kolektyvinė sutartis ir joje aptarti darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo klausimai, darbo užmokestis turi būti mokamas pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytą tvarką darbuotojams, kuriems ši sutartis yra taikoma (kurie yra profesinės sąjungos, pasirašiusios kolektyvinę sutartį, nariais);
  • Tai atvejais, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais atvejais darbuotojui turi būti mokamas vidutinis jo darbo užmokestis (pavyzdžiui, atostogų metu), vidutinis darbo užmokestis turi būti apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką;
  • Nustatant darbo užmokesčio dydį už tokį patį arba  lygiavertį darbą turi būti mokamas toks pats darbo užmokestis. Tai reiškia, kad negali būti jokio diskriminavimo nustatant darbo užmokesčio dydį;
  • Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, nebent yra darbuotojo pateiktas prašymas jį mokėti vieną kartą per mėnesį;
  • Darbo užmokestis turi būti išmokamas ne vėliau, kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos, jeigu darbo sutartyje nėra susitarta kitaip;
  • Pasibaigus darbo santykiams (nutraukus darbo sutartį), su darbuotoju turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip paskutinę jo darbo dieną. Atsiskaitant su darbuotoju jam turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė išmoka, jei ji yra taikoma. Gali būti susitariama, kad su darbuotoju bus atsiskaitoma ir vėliau, tačiau negalima to daryti vėliau negu po 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip;
  • Kai dėl darbdavio kaltės yra vėluojama išmokėti darbo užmokestį ar kitas išmokas, turi būti mokami delspinigiai. Delspinigių dydis kasmet keičiasi, tačiau šiuo metu jie yra 0,07 procento.
  • Kai dėl darbdavio kaltės yra vėluojama atsiskaityti su darbo santykius nutraukusiu darbuotoju, šiam darbuotojui turi būti mokamos netesybos. Netesybų dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Neturtinės žalos atlyginimas

Darbo teisėje neturtinę žalą paprastai yra siekiama atlyginti neteisėto atleidimo iš darbo atveju. Neturtinės žalos darbuotojai paprastai reikalauja grįsdami savo reikalavimą tuo, kad atleidus iš darbo darbuotojai patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo jausmą, neužtikrintumą savo ir šeimos ateitimi. Prašymas atlyginti neturtinę žalą yra gana dažna praktika ginčuose, kuriuose norima atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Siekiant išvengti darbo ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikia kartu išvengti darbo ginčo ir dėl darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo.

Darbuotojo atleidimas iš darbo

Darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukiama tik Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais. Apie tai, kaip nepažeisti teisės aktų reikalavimų nutraukiant darbo sutartis, galite rasti pavasarį skelbtoje mūsų publikacijoje. 

Išvados

Rekomenduotina imtis veiksmų, kad būtų išvengta darbo ginčų. Pagal statistiką darbo ginčuose piniginė suma dažniausiai yra priteisiama darbuotojo naudai. Per tris šių metų ketvirčius DGK priėmė sprendimų dėl daugiau nei 7,8 mln. eurų išieškojimo. Tai beveik 1,7  mln. eurų daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Darbuotojų naudai nurodyta išieškoti net 7,7 mln. eurų, darbdavių – 88,5 tūkst. eurų. 

Su įmonės teisininkas Allaw pagalba galite patys atlikti savo organizacijos darbo teisės dokumentų specialią peržiūrą (auditą) ir nustatyti darbo ginčo tikimybę. Rašykite mums, kad gautumėte prisijungimo nuorodą.

Nuorodos