Karantino metu, kai visiems galintiems dirbti nuotoliniu būdu, rekomenduojama tai daryti, darbuotojų, dirbančiųjų nuotoliniu būdu, skaičius itin išaugo. Kai darbai pradėti dirbti nuotoliniu būdu, natūralu, kad kyla klausimų ir dėl darbo organizavimo, ir dėl darbo teisės normų taikymo. Vienas iš kylančių klausimų - ar darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, patyrus traumą, ji yra laikoma nelaimingu atsitikimu darbe? Juk darbdaviui yra sunku įsitikinti, ar darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būdu, laikosi darbo saugos reikalavimų, o už nelaimingą atsitikimą darbe yra atsakingas būtent darbdavys.
Nelaimingas atsitikimas darbe: kas tai?
Nelaimingas atsitikimas darbe yra apibrėžtas LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Šiame įstatyme nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbofunkcijas ar būnant darbo vietoje(papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje),dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
Darbuotojai yra apdraudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad draudėjai (darbdaviai) moka įmokas už šį draudimą, kad nelaimingo atsitikimo darbe atveju darbuotojas galėtų gauti draudiminę išmoką. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyta, kokie atvejai nėra laikomi draudiminiais:
darbuotojas nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus;
darbuotojas sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
darbuotojas sirgo liga, nesusijusia su darbu;
darbuotojas savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
prieš darbuotoją buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvainesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.
Patirta trauma dirbant nuotoliniu būdu: ar ji gali būti laikoma nelaimingu atsitikimu darbe?
Karantino metu, kai visiems galintiems dirbti nuotoliniu būdu, rekomenduojama tai daryti, darbuotojų, dirbančiųjų nuotoliniu būdu, skaičius itin išaugo. Kai darbai pradėti dirbti nuotoliniu būdu, natūralu, kad kyla klausimų ir dėl darbo organizavimo, ir dėl darbo teisės normų taikymo. Vienas iš kylančių klausimų - ar darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, patyrus traumą, ji yra laikoma nelaimingu atsitikimu darbe? Juk darbdaviui yra sunku įsitikinti, ar darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būdu, laikosi darbo saugos reikalavimų, o už nelaimingą atsitikimą darbe yra atsakingas būtent darbdavys.
Nelaimingas atsitikimas darbe: kas tai?
Nelaimingas atsitikimas darbe yra apibrėžtas LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Šiame įstatyme nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
Darbuotojai yra apdraudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad draudėjai (darbdaviai) moka įmokas už šį draudimą, kad nelaimingo atsitikimo darbe atveju darbuotojas galėtų gauti draudiminę išmoką. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyta, kokie atvejai nėra laikomi draudiminiais: