Created by Unknown User (k.marcinonyte@juridicon.lt), last modified by CPO on Dec 12, 2020
Įmonės teisininkas Allaw® pataria
Karantino metu, kai visiems galintiems dirbti nuotoliniu būdu, rekomenduojama tai daryti, darbuotojų, dirbančiųjų nuotoliniu būdu, skaičius itin išaugo. Kai darbai pradėti dirbti nuotoliniu būdu, natūralu, kad kyla klausimų ir dėl darbo organizavimo, ir dėl darbo teisės normų taikymo. Vienas iš kylančių klausimų - ar darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, patyrus traumą, ji yra laikoma nelaimingu atsitikimu darbe? Juk darbdaviui yra sunku įsitikinti, ar darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būdu, laikosi darbo saugos reikalavimų, o už nelaimingą atsitikimą darbe yra atsakingas būtent darbdavys. Įmonės teisininkas Allaw paaiškina, kokiais atvejais darbdavys gali būti laikomas atsakingu už patirtą nelaimingą atsitikimą nuotolinio darbo metu.
Nelaimingas atsitikimas darbe: kas tai?
Nelaimingas atsitikimas darbe ir jo nustatymas yra svarbus dėl dviejų priežasčių:
Dėl darbuotojo teisės gauti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmoką;
Dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojo patirtą žalą už nelaimingo atsitikimo darbe patyrimą.
Šioje publikacijoje nelaimingas atsitikimas darbe bus aptariamas tik antrosios priežasties tikslu, t.y. aptariami tik nelaimingi atsitikimai darbe, už kuriuos darbdavys privalo atlyginti darbuotojo patirtą žalą. Taigi, kas yra nelaimingas atsitikimas darbe? LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme (toliau - Įstatyme) numatyta, kad nelaimingus atsitikimu darbe yra laikomas ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl to miršta. Toliau šiame įstatyme yra detalizuojama, kad darbdavys už nelaimingą atsitikimą yra atsakingas tada, kai nelaimingas atsitikimas atitinka esant bent vienu iš šių atvejų:
nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais;
kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais;
kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta;
kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą.
Darbdavio pareiga atlyginti žalą nelaimingo atsitikimo darbe atveju
Kai darbuotojas patiria sveikatos sutrikdymą nelaimingo atsitikimo darbe metu, kuri įvyko aukščiau minėtais Įstatymo atvejais, darbdavys privalo atlyginti darbuotojo patirtą žalą.
Tame pačiame įstatyme yra nustatyta, kad darbdavys neturi pareigos atlyginti žalos, jeigu:
nelaimingo atsitikimo priežastis yra su technologiniu procesu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių;
ji atsirado nukentėjusiajam darant tyčinį baudžiamąjį nusikaltimą;
ji atsirado nukentėjusiajam dirbant darbą savavališkai be darbdavio, ūkininko leidimo (sutikimo) arba atliekant darbą ne darbdavio, ūkininko naudai;
nukentėjusysis sąmoningai siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Nelaimingas atsitikimas nuotolinio darbo metu
Dirbant nuotoliniu būdu visiems darbuotojams ir toliau yra taikomos darbo teisės normos, reguliuojančios darbo santykius. Kartu su visomis kitomis darbo teisės normomis yra taikomos ir teisės normos, reguliuojančios nelaimingus atsitikimus darbe. Tai reiškia, kad darbuotojui patyrus traumą, dirbant nuotoliniu būdu, ji vis tiek gali būti laikoma nelaimingu atsitikimu darbe. Tam, kad būtų nustatyta, ar nuotolinio darbo metu patirta trauma yra laikoma nelaimingu atsitikimu darbe, turi būti nustatomas priežastinis ryšys, dėl kokių priežasčių trauma įvyko. Pavyzdžiui, jei darbuotojas, turintis dirbti namuose, darbo metu išėjo iki parduotuvės apsipirkti ir einant paslydęs susižeidė, ši trauma nebūtų laikoma nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi šiuo metu nebuvo dirbama darbdavio naudai ar darbo sutartyje sulygtas darbas, nepaisant to, kad trauma patirta darbo metu. Taigi nelaimingam atsitikimui darbe yra būtinas priežastinio ryšio, jog trauma patirta tiktai esant aukščiau minėtoms sąlygoms.
Svarbu suprasti, kad nustatant priežastinį ryšį taip pat gali kilti keblumų. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirbdamas ir atlikdamas darbo funkciją apsipliko verdančia arbata. Nors arbatos gėrimas nėra darbo funkcijos dalis, tačiau tai savaime netrukdo darbui, todėl gali kilti keblumų nustatyti priežastiniam ryšiui ir išsiaiškinti, ar darbdavys privalo atlyginti dėl to atlyginti darbuotojo patirtą žalą. Įmonės teisininkas Allaw, siekiant išvengti tokio keblumo, rekomenduoja atlikti tam tikrus veiksmus:
Rekomenduojama
parengti saugios darbo vietos užtikrinimo taisykles, kurias darbuotojas turi užtikrinti, dirbdamas nuotoliniu būdu. Šiose taisyklėse turėtų būti aptariami reikalavimai, kuriuos turėtų įgyvendinti darbuotojas, prieš pradėdamas nuotolinį darbą. Jame turėtų būti nustatyti visi svarbiausi darbo saugos reikalavimai, reikalavimai pačiai darbo vietai bei elgesys darbo metu. Darbuotojas, pradėdamas darbą nuotoliniu būdu, pasirašydamas įsipareigotų pats užtikrinti šiuos saugumo reikalavimus, o jų neužtikrinimas jau taptų darbuotojo atsakomybe;
parengiamos nelaimingo atsitikimo darbe, kai dirbama nuotoliniu būdu, kvalifikavimo taisyklės ir sąlygos. Šis būdas gali būti kaip savarankiškas darbdavio veiksmas arba veikti kartu su pirmuoju siūlomu veiksmu. Šiose taisyklėse ir sąlygose rekomenduojama nustatyti, kokie konkretūs atvejai gali būti laikomi nelaimingu atsitikimu darbe, o kokiais atvejais darbuotojo patirta trauma negalėtų būti būti laikoma nelaimingu atsitikimu. Pavyzdžiui, galėtų būti nustatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra laikomi tik tokie įvykiai, kurie nutinka darbdavio nustatytomis darbo valandomis, o po oficialių darbo valandų, jei nebuvo susitarta dirbti ilgiau, įvykę nelaimingi atsitikimai, nebūtų laikomi nelaimingais atsitikimais darbe.
Išvados
Taigi nelaimingas atsitikimas darbe, kai yra dirbama nuotoliniu būdu, iš esmės nesiskiria niekuo nuo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio įprastoje darbo aplinkoje. Jam nustatyti yra naudojamas tas pats tyrimas ir tos pačios sąlygos. Kadangi nuotolinio darbo metu darbuotojas ne tik dirba, bet neprižiūrimas darbdavio gali užsiimti ir ne darbo funkcijomis, gali būti sunku nustatyti priežastinį ryšį, dėl kokios priežasties darbuotojas patyrė traumą. Dėl šios priežasties yra rekomenduojama darbdaviui parengti papildomus dokumentus, kuriais būtų reguliuojami nelaimingi atsitikimai darbe, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu.
Patirta trauma dirbant nuotoliniu būdu: ar ji gali būti laikoma nelaimingu atsitikimu darbe?
Karantino metu, kai visiems galintiems dirbti nuotoliniu būdu, rekomenduojama tai daryti, darbuotojų, dirbančiųjų nuotoliniu būdu, skaičius itin išaugo. Kai darbai pradėti dirbti nuotoliniu būdu, natūralu, kad kyla klausimų ir dėl darbo organizavimo, ir dėl darbo teisės normų taikymo. Vienas iš kylančių klausimų - ar darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, patyrus traumą, ji yra laikoma nelaimingu atsitikimu darbe? Juk darbdaviui yra sunku įsitikinti, ar darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būdu, laikosi darbo saugos reikalavimų, o už nelaimingą atsitikimą darbe yra atsakingas būtent darbdavys. Įmonės teisininkas Allaw paaiškina, kokiais atvejais darbdavys gali būti laikomas atsakingu už patirtą nelaimingą atsitikimą nuotolinio darbo metu.
Nelaimingas atsitikimas darbe: kas tai?
Nelaimingas atsitikimas darbe ir jo nustatymas yra svarbus dėl dviejų priežasčių:
Šioje publikacijoje nelaimingas atsitikimas darbe bus aptariamas tik antrosios priežasties tikslu, t.y. aptariami tik nelaimingi atsitikimai darbe, už kuriuos darbdavys privalo atlyginti darbuotojo patirtą žalą. Taigi, kas yra nelaimingas atsitikimas darbe? LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme (toliau - Įstatyme) numatyta, kad nelaimingus atsitikimu darbe yra laikomas ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl to miršta. Toliau šiame įstatyme yra detalizuojama, kad darbdavys už nelaimingą atsitikimą yra atsakingas tada, kai nelaimingas atsitikimas atitinka esant bent vienu iš šių atvejų:
Darbdavio pareiga atlyginti žalą nelaimingo atsitikimo darbe atveju
Kai darbuotojas patiria sveikatos sutrikdymą nelaimingo atsitikimo darbe metu, kuri įvyko aukščiau minėtais Įstatymo atvejais, darbdavys privalo atlyginti darbuotojo patirtą žalą.
Tame pačiame įstatyme yra nustatyta, kad darbdavys neturi pareigos atlyginti žalos, jeigu:
Nelaimingas atsitikimas nuotolinio darbo metu
Dirbant nuotoliniu būdu visiems darbuotojams ir toliau yra taikomos darbo teisės normos, reguliuojančios darbo santykius. Kartu su visomis kitomis darbo teisės normomis yra taikomos ir teisės normos, reguliuojančios nelaimingus atsitikimus darbe. Tai reiškia, kad darbuotojui patyrus traumą, dirbant nuotoliniu būdu, ji vis tiek gali būti laikoma nelaimingu atsitikimu darbe. Tam, kad būtų nustatyta, ar nuotolinio darbo metu patirta trauma yra laikoma nelaimingu atsitikimu darbe, turi būti nustatomas priežastinis ryšys, dėl kokių priežasčių trauma įvyko. Pavyzdžiui, jei darbuotojas, turintis dirbti namuose, darbo metu išėjo iki parduotuvės apsipirkti ir einant paslydęs susižeidė, ši trauma nebūtų laikoma nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi šiuo metu nebuvo dirbama darbdavio naudai ar darbo sutartyje sulygtas darbas, nepaisant to, kad trauma patirta darbo metu. Taigi nelaimingam atsitikimui darbe yra būtinas priežastinio ryšio, jog trauma patirta tiktai esant aukščiau minėtoms sąlygoms.
Svarbu suprasti, kad nustatant priežastinį ryšį taip pat gali kilti keblumų. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirbdamas ir atlikdamas darbo funkciją apsipliko verdančia arbata. Nors arbatos gėrimas nėra darbo funkcijos dalis, tačiau tai savaime netrukdo darbui, todėl gali kilti keblumų nustatyti priežastiniam ryšiui ir išsiaiškinti, ar darbdavys privalo atlyginti dėl to atlyginti darbuotojo patirtą žalą. Įmonės teisininkas Allaw, siekiant išvengti tokio keblumo, rekomenduoja atlikti tam tikrus veiksmus:
Išvados
Taigi nelaimingas atsitikimas darbe, kai yra dirbama nuotoliniu būdu, iš esmės nesiskiria niekuo nuo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio įprastoje darbo aplinkoje. Jam nustatyti yra naudojamas tas pats tyrimas ir tos pačios sąlygos. Kadangi nuotolinio darbo metu darbuotojas ne tik dirba, bet neprižiūrimas darbdavio gali užsiimti ir ne darbo funkcijomis, gali būti sunku nustatyti priežastinį ryšį, dėl kokios priežasties darbuotojas patyrė traumą. Dėl šios priežasties yra rekomenduojama darbdaviui parengti papildomus dokumentus, kuriais būtų reguliuojami nelaimingi atsitikimai darbe, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu.
Nuorodos
Pasitikrinti, ar teisingai organizuojate darbą
Perduoti peržiūrai darbų saugos dokumentus
Saugios darbo vietos užtikrinimo taisyklės
Nelaimingo atsitikimo darbe, kai dirbama nuotoliniu būdu, kvalifikavimo taisyklės ir sąlygos
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Sužinoti apie inovatyvią paslaugą įmonės teisininkas Allaw®
Palikti žinutę įmonės teisininkui Allaw®
Telefonu: 8-616 02000
Pasitikrinti, ar saugiai organizuojame nuotolinį darbą (darbų saugos auditas)
Pasirengti papildomus dokumentus, reguliuojančius nelaimingus atsitikimus darbe, kai dirbama nuotoliniu būdu