...

1) Nustatoma pareiga darbdaviui apmokėti už būstą, kuriame apsistoja darbuotojas normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiui arba bet kokiam ilgiau kaip 45 valandas trunkančiam kassavaitinio poilsio laikotarpiui. Reglamente yra nustatyta, kad normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau kaip 45 val. trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Anksčiau šis laikotarpis su darbuotojo sutikimo galėjo būti praleidžiamas ir transporto priemonės kabinoje, kaip tai numatyta Reglamente 561/2006. 

...

...

4) Galės būti lanksčiau organizuojamas darbo ir poilsio laikas. Nepasikeitė Reglamente 561/2006 nustatyats bendrasis reikalavimas per dvi savaites vairuotojui pasinaudoti bent:

...

• kasdienio darbo laiko pradžios vietoje,
• kiekvieną kartą, kai transporto priemonė kerta valstybės narės sieną;
• kiekvieną kartą, kai transporto priemonė pakraunama ar iškraunama;
• kas tris bendros vairavimo trukmės valandas;
• kasdienio darbo laiko pabaigos vietoje.

Pagal anksčiau Reglamente 165/2014 galiojusį teisinį reguliavimą, transporto priemonės pozicija neturėjo būti registruojama kertant valstybės narės sieną bei pakraunant ar iškraunant transporto priemonę.

...

2020 m. liepos 15 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente reglamente (ES) 2020/1055 (toliau šioje dalyje - Reglamentas), kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje, įtvirtinami šie pakeitimai:

1) Padaugės reikalavimų įmonėms, norinčioms verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. Tam, kad įmonė galėtų verstis profesine vežimo keliu transportu veikla, kaip ir seniau buvo numatyta Reglamente 1071/2009, ji turi turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje, būti nepriekaištingos reputacijos, būti tinkamos finansinės būklės ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją. Pakeitimai pasireiškia nustatant, kaip valstybė turi įgyvendinti reikalavimą turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje. Tam, kad būtų atitinkamas šis reikalavimas, įmonė turi įgyvendinti visus šiuos reikalavimus:

• turėti patalpaspatalpas, kuriose ji turi prieigą prie svarbiausių įmonės dokumentų originalų elektronine ar bet kuria kita forma, visų pirma prie savo vežimo sutarčių, su įmonės turimomis transporto priemonėmis susijusių dokumentų, apskaitos dokumentų, personalo valdymo dokumentų, darbo sutarčių, socialinio draudimo dokumentų, dokumentų, kuriuose pateikiami duomenys apie vairuotojų paskirstymą ir komandiravimą, dokumentų, kuriuose pateikiami duomenys apie kabotažą, vairavimo ir poilsio laiką, ir kitų dokumentų, su kuriais kompetentinga institucija turi turėti galimybę susipažinti, kad galėtų patikrinti, ar įmonė laikosi šiame reglamente nustatytų sąlygų;
• organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, kurios naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo išvažiavimo iš jos;
• būti užregistruota tos valstybės narės komercinių bendrovių registre arba panašiame registre, kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę;
• būti apmokestinama pajamų mokesčiu, ir, kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, turėti galiojantį pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodą;
• būti gavusi leidimą, turėti jai priklausančią vieną ar daugiau transporto priemonių, registruotų ar pradėtų naudoti ir leidžiamų naudoti pagal tos valstybės narės teisės aktus, neatsižvelgiant į tai, ar tos transporto priemonės visiškai priklauso pagal nuosavybės teisę arba yra turimos, pavyzdžiui, pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį;
• faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti savo administracinę ir komercinę veiklą su tinkama įranga ir priemonėmis, toje valstybėje narėje esančiose patalpose ir faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti vežimo operacijas naudojant sekančiame punkte nurodytas transporto priemones pasitelkiant toje valstybėje narėje esančią tinkamą techninę įrangą;
• nuolat turėti tam tikrą transporto priemonių skaičių ir vairuotojų, paprastai esančių toje valstybėje narėje esančiame veiklos centre, skaičių, kurie abiem atvejais būtų proporcingi įmonės vykdomų vežimo operacijų mastui.

2) Nustatytas ribojimas atlikti kabotažo operacijas. Vairuotojams negalima atlikti kabotažo operacijų su ta pačia transporto priemone ar transporto priemonių junginio atveju - tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje keturias dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos. Taigi kabotažas bus galimas tik tarp kabotažo operacijų padarius bent 4 dienų pertraukas. 

Šie pokyčiai įsigalios 2022 m. vasario 21 d.

Direktyvoje 2020/1057 įtvirtinti pokyčiai

2020 m. liepos 15 d. priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2020/1057 kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (toliau šioje dalyje - Direktyva) įtvirtinamos šios nuostatos:

1) Darbuotojas nelaikomas komandiruotu, jeigu valstybės siena yra kertama tranzito tikslu arba vykdomos kombinuotojo vežimo operacijos, pradinę ar galutinę kelio atkarpą. Tokia Direktyvos nuostata padaro išimtį iš komandiruoto darbuotojo sąvokos, numatytos Direktyvoje 96/71/EB. Komandiruojamu darbuotoju būtų laikoma tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas, kirtęs valstybės sieną, pakrauna arba iškrauna krovinius ir/arba išlaipina arba įlaipina keleivius.

2) Patikslinta, kad darbuotojas, vykdantis kabotažo operacijas, yra laikomas komandiruotu.

3)