Created by Unknown User (m.zvinyte@juridicon.lt), last modified by CPO on May 25, 2020
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - VDAI) savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą, kuriuo atkreipia darbdavių dėmesį į tai, jog priėmus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) pakeitimus dėl karantino, kuriais darbdaviams nustatoma pareiga pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu tiems darbuotojams, kurių sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, nesuteikia darbdaviams teisės taikyti šią nuostatą plečiamai ir tvarkyti daugiau darbuotojų sveikatos duomenų nei būtina minėtos DK nuostatos įgyvendinimui.
Darbo kodekso pataisos darbuotojų sveikatos duomenų tvarkymo kontekste
Šių metų kovo 19 d. įsigaliojo DK 49 straipsnio pakeitimai, kuriais minėtas straipsnis buvo papildytas 3 (1) dalimi, numatančia, kad„Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. <...>“.
VDAI savo pranešime atkreipia dėmesį, kad ši nuostata iš esmės reiškia, jei darbuotojas susirgo liga, keliančia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbuotojas turėtų informuoti darbdavį, kad serga tokią grėsmę keliančia liga, nurodant tik susirgimo faktą arba, kad yra aplinkybių, dėl kurių jis galėjo tokia liga užsikrėsti.
Kokius darbuotojų sveikatos duomenis dėl Darbo kodekso pataisų darbdavys gali tvarkyti?
Siekiant laikytis dėl karantino priimtų DK pataisų ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau - BDAR) 5 str. 1 d. c) punkte įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo, darbdaviui turi būti pateikiama tik tokia informacija, kuri įpareigotų darbdavį sudaryti sąlygas darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, t.y., kaip ir minėta aukščiau, susirgimo liga, keliančia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, faktas arba faktas, kad yra aplinkybių, dėl kurių darbuotojas galėjo tokia liga užsikrėsti. O darbdavys pasiūlyme dėl darbo funkcijų vykdymo nuotoliniu būdu, VDAI nuomone, neturėtų tokio darbo režimo priežastimi nurodyti konkretaus darbuotojo susirgimo, o vietoje to pasirinkti mažiau darbuotojo privatumą pažeidžiančią priežastį, pavyzdžiui, kitų darbuotojų sveikatos apsaugos užtikrinimą.
VDAI atkreipia dėmesį kad DK 49 straipsnio 3 (1) dalis neturi būti taikoma plečiamai, t. y., aiškinant, jog ši norma įpareigoja darbdavį reguliariai rinkti ir tvarkyti (dokumentuoti) savo darbuotojų sveikatos duomenis apie kūno temperatūrą, pasireiškusius/nepasireiškusius ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymius (slogą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą) ar kt. Minėtas reguliavimas neįtvirtina reikalavimo tvarkyti prieš tai nurodytus asmens duomenis, todėl jų tvarkymas gali būti laikomas nesuderinamu su BDAR.
Apie kokias pareigas dėl darbuotojų sveikatos būklės darbuotojus rekomenduojama informuoti?
VDAI rekomenduoja darbdaviams instruktuoti savo darbuotojus apie jų pareigą matuotis kūno temperatūrą ir kitaip stebėti savo sveikatos būklę, taip pat apie pareigą informuoti darbdavį, jei darbuotojui įtariamas ar patvirtinamas COVID-19.Tačiau tuo pačiu, VDAI atkreipia dėmesį, kad darbuotojai neturėtų būti įpareigojami pildyti deklaracijų, anketų ar kitokiu būdu reguliariai teikti informaciją apie jų sveikatos būklę ar jos pokyčius darbdaviui.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė nuomonę dėl darbuotojų sveikatos duomenų tvarkymo, įsigaliojus Darbo kodekso pataisoms dėl karantino
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - VDAI) savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą, kuriuo atkreipia darbdavių dėmesį į tai, jog priėmus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) pakeitimus dėl karantino, kuriais darbdaviams nustatoma pareiga pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu tiems darbuotojams, kurių sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, nesuteikia darbdaviams teisės taikyti šią nuostatą plečiamai ir tvarkyti daugiau darbuotojų sveikatos duomenų nei būtina minėtos DK nuostatos įgyvendinimui.
Darbo kodekso pataisos darbuotojų sveikatos duomenų tvarkymo kontekste
Šių metų kovo 19 d. įsigaliojo DK 49 straipsnio pakeitimai, kuriais minėtas straipsnis buvo papildytas 3 (1) dalimi, numatančia, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. <...>“.
VDAI savo pranešime atkreipia dėmesį, kad ši nuostata iš esmės reiškia, jei darbuotojas susirgo liga, keliančia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbuotojas turėtų informuoti darbdavį, kad serga tokią grėsmę keliančia liga, nurodant tik susirgimo faktą arba, kad yra aplinkybių, dėl kurių jis galėjo tokia liga užsikrėsti.
Kokius darbuotojų sveikatos duomenis dėl Darbo kodekso pataisų darbdavys gali tvarkyti?
Siekiant laikytis dėl karantino priimtų DK pataisų ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau - BDAR) 5 str. 1 d. c) punkte įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo, darbdaviui turi būti pateikiama tik tokia informacija, kuri įpareigotų darbdavį sudaryti sąlygas darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, t.y., kaip ir minėta aukščiau, susirgimo liga, keliančia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, faktas arba faktas, kad yra aplinkybių, dėl kurių darbuotojas galėjo tokia liga užsikrėsti. O darbdavys pasiūlyme dėl darbo funkcijų vykdymo nuotoliniu būdu, VDAI nuomone, neturėtų tokio darbo režimo priežastimi nurodyti konkretaus darbuotojo susirgimo, o vietoje to pasirinkti mažiau darbuotojo privatumą pažeidžiančią priežastį, pavyzdžiui, kitų darbuotojų sveikatos apsaugos užtikrinimą.
VDAI atkreipia dėmesį kad DK 49 straipsnio 3 (1) dalis neturi būti taikoma plečiamai, t. y., aiškinant, jog ši norma įpareigoja darbdavį reguliariai rinkti ir tvarkyti (dokumentuoti) savo darbuotojų sveikatos duomenis apie kūno temperatūrą, pasireiškusius/nepasireiškusius ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymius (slogą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą) ar kt. Minėtas reguliavimas neįtvirtina reikalavimo tvarkyti prieš tai nurodytus asmens duomenis, todėl jų tvarkymas gali būti laikomas nesuderinamu su BDAR.
Apie kokias pareigas dėl darbuotojų sveikatos būklės darbuotojus rekomenduojama informuoti?
VDAI rekomenduoja darbdaviams instruktuoti savo darbuotojus apie jų pareigą matuotis kūno temperatūrą ir kitaip stebėti savo sveikatos būklę, taip pat apie pareigą informuoti darbdavį, jei darbuotojui įtariamas ar patvirtinamas COVID-19. Tačiau tuo pačiu, VDAI atkreipia dėmesį, kad darbuotojai neturėtų būti įpareigojami pildyti deklaracijų, anketų ar kitokiu būdu reguliariai teikti informaciją apie jų sveikatos būklę ar jos pokyčius darbdaviui.
Iškilo klausimų? Užklausas savo duomenų apsaugos pareigūnui galite užduoti Allaw DAP platformoje.
Nuorodos