You are viewing an old version of this page. View the current version.

Compare with Current View Page History

« Previous Version 3 Next »


Šių metų liepos 31 d. buvo priimtas ir paskelbtas Europos Sąjungos teisės aktų rinkinys, kuris kitaip dar vadinamas mobilumo paketu. Šiuo teisės aktų rinkiniu buvo priimti 3 nauji Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai bei viena Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Šie teisės aktai buvo skirti pakoreguoti darbo ir pačios veiklos organizavimą transporto sektoriuje, todėl svarbu žinoti, kokius pokyčius turės įgyvendinti transporto sektoriuje veikiančios įmonės

Reglamente 2020/1054 įtvirtinti pokyčiai

2020 m. liepos 15 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais
dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (toliau - Reglamentas), kuris keičia šias 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 nuostatas:

1) Nustatoma pareiga darbdaviui apmokėti už būstą, kuriame apsistoja darbuotojas normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiui arba bet kokiam ilgiau kaip 45 valandas trunkančiam kassavaitinio poilsio laikotarpiui. Reglamente yra nustatyta, kad normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau kaip 45 val. trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Anksčiau šis laikotarpis su darbuotojo sutikimo galėjo būti praleidžiamas ir transporto priemonės kabinoje. 


2) Nurodytas reglamentavimas nustato, kaip turi būti naudojamasi pertraukomis, dirbant su porininku. Tokiais atvejais, kai vairuotojas dirba su porininku, jis 45 minučių trukmės pertrauką gali padaryti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas. Tačiau tam reikia atitikti sąlygą, kad besiilsintis vairuotojas negali padėti vairuotojui, kuris tuo metu vairuoja. Anksčiau nebuvo nustatyta, kokia yra tvarka, suteikiant pertraukas, kai yra dirbama su porininkais, todėl ši nuostata įveda aiškumo.

3) Keičiasi poilsio laiko skaičiavimas, kai transporto priemonė yra lydima keltu arba traukiniu. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, tai atvejais, kai darbuotojas transporto priemonę lydi keltu arba traukiniu gabenamą transporto priemonę, jeigu darbuotojas kelte turi galimybę kelte arba traukinyje ilsėtis gulte arba miegamojoje vietoje, jis gali naudotis kasdieniu poilsio laiku, jeigu šis laikotarpis yra nepertraukiamas kita veikla, neviršijančia vienos valandos, ne daugiau kaip du kartus. Šiame Reglamente yra nustatyta, kad nukrypstant nuo bendrųjų poilsio laiko reikalavimų, transporto priemonės lydėjimas keltu arba traukiniu gali būti užskaitomas kaip kasdienis arba sutrumpintas kassavaitinis poilsio laikas tik tuo atveju, jei atitinka visas šias sąlygas:
  • numatyta reiso trukmė yra 8 ir daugiau valandų;
  • vairuotojas turi galimybę naudotis miegamąja kajute kelte arba kupė traukinyje;
  • poilsio laikas yra pertraukimas ne daugiau kaip du kartus kita veikla, kurios bendra trukmė neturi viršyti vienos valandos.

4) Galės būti lanksčiau organizuojamas darbo ir poilsio laikas. Nepasikeitė bendrasis reikalavimas per dvi savaites vairuotojui pasinaudoti bent:

  • dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais; arba 
  • vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuris trunka bent 24 valandas.

Tačiau nepaisant bendrojo reikalavimo nepasikeitimo, yra nustatyta, kad darbo ir poilsio laikas galės būti organizuojamas lankstesnėmis sąlygomis. Vairuotojas galės pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje tuo atveju, jei vairuotojas per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai. Laikoma, kad vairuotojas vykdo tarptautinį vežimą, jei vairuotojas du iš eilės sutrumpintus kassavaitinio poilsio laikotarpius pradeda už darbdavio įsisteigimo valstybės narės ir už vairuotojų gyvenamosios vietos valstybės ribų Svarbu atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, kai darbuotojas naudoja sutrumpintą kassavaitinį poilsio laiką, už nepanaudotą poilsio laiką jam turi būti kompensuojama lygiaverčiu poilsio laiku, kuriuo reikės pasinaudoti ne vėliau kaip po trijų savaičių, skaičiuojant laiką nuo savaitės, kurią panaudojamas sutrumpintas kassavaitinis poilsio laikas, pabaigos. 

5) Bus privalu sudaryti galimybes darbuotojui grįžti namo bent kartą per keturių savaičių laikotarpį. Įmonė privalės darbą organizuoti taip, kad bent kartą per keturių savaičių laikotarpį darbuotojas galėtų pasinaudoti normaliu kassavaitiniu poilsio laiku arba poilsio laiku, kuris yra ne trumpesnis kaip 45 valandos, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija, grįžęs į:

  • darbdavio veiklos centrą, kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis, valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys; arba
  • sugrįžti į savo gyvenamąją vietą.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas pasinaudos dviem iš eilės sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikais, vairuotojo darbas turi būti organizuojamas taip, kad kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant
ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija.

6) Išimtiniais atvejais leidžiama vairuoti ilgesnį laiko tarpą. Vairuoti ilgiau galima, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus, šiais atvejais:

  • siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą;
  • kad vairuotojas pasiektų darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu, tačiau viršyti kasdienę ir kassavaitinę vairavimo trukmę galima ne daugiau kaip 1 valanda;
  • kad vairuotojas pasiektų darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu, tačiau viršyti kasdienę ir kassavaitinę vairavimo trukmę galima ne daugiau kaip 2 valandomis, o prieš papildomą vairavimo laiką (šias 2 valandas), privalo būti padaryta nepertraukiama 30 minučių pertrauka.

Reglamentas keičia šias 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo nuostatas:

7) Tachografai automatiškai turės registruoti transporto priemonės poziciją šiuose taškuose:

  • kasdienio darbo laiko pradžios vietoje,
  • kiekvieną kartą, kai transporto priemonė kerta valstybės narės sieną;
  • kiekvieną kartą, kai transporto priemonė pakraunama ar iškraunama;
  • kas tris bendros vairavimo trukmės valandas;
  • kasdienio darbo laiko pabaigos vietoje.

Pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą transporto priemonės pozicija neturėjo būti registruojama kertant valstybės narės sieną bei pakraunant ar iškraunant transporto priemonę.

Kad kontrolės institucijoms būtų lengviau patikrinti, kaip laikomasi reikalavimų, išmanusis tachografas taip pat registruoja, ar transporto priemonė naudota kroviniams ar keleiviams vežti.

Visi 1-7 numatyti pokyčiai įsigalios 2024 m. gruodžio 31 d.


Link to this page
  • No labels